Kiekvieną vasarą rytais
Rasa nuprausia veidą
Ir blizga ant žolynų deimantai,
Brangiausios sagės atsiskleidžia.
Tarp debesų – takai,
Iš kur gerumas žengia...
Ne viską dar pavasarį
Miškų takeliuose ir pamatau,
Tik tai, kas labai spindi,-
Žolės pirmi daigai –
Žemės šilti laiškai
Į mūsų visų širdis.
Pirmųjų samanų žiedai
Ir kerpių rausvas skėtis,
Kur skruzdė po darbų
Jau gali pailsėti...
Dar jos šalti namai,
Saulės neaplankyti ir neapžiūrėti.
Pavasarį prausiuosi tik sula -
Iš beržo, klevo – ji saldi
Ir visada į sielą rieda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą