Skiriu Aldonai Katilienei
Prieš gerą šimtmetį
Buvo garbė
Nuo žemės pirštinę pakelti,
Jeigu užgavo tavo damą,
Nors gestu arba žvilgsniu;
Taip vyrai kovėsi
Už savo garbę,
Kad būtų dvikovoje
Teisingai išaiškinta,
Kas daug taiklesnis
Ir turi šaltą protą
Bei karštus jausmus...
Deja, tai ir ne visada
Juk pasiteisino,-
Dabar į ringą eina,
Kad parodytų ir vyriškumą
Prieš visą žmonių teismą -
Be pykčio ir pavydo,-
Lyg šviesią areną,-
Ir kelia bokso pirštinę
Tiktai teisėjas
Tik to, kas nugalėjo
Ir buvo tvirtas ir stiprus,
Taiklus, ramus,
Kurio jėgoms eilė atėjo.
Pasveikinkim čempionus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą