Pavasarį išsprogsta medis,
Gėlė pražysta mažu žiedeliu,
Virš jų pragysta vis paukštelis -
Mažyčio snapo skardžiu balseliu.
Taip mielas kiekvienas spurgelis,
Iškentęs net žiemos šalčius,
Jam šypsosi ir iš aukštai saulelė,
Pažadina iš miego mažus ir senus.
Pasipuošė žaliai medeliai,-
Kiekvienas reikalingas ir gražus;
Net ir nulaužtas turi savo laiką,
galią
Ir taip į mūsų mintis panašus...
Nereikia nuraškyti seno,
Jisai ir pats nudžius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą