Esu žila žila
Kaip obelėlė,
Veidas susiraukšlėjęs
Kaip žievė sena
Ir samanom apėjusi.
Esu maža maža,
Nematoma kaip smėlis,
Į akį kritęs,
Ašara išplautas
Ir aštria viksva
Pavasarį atžėlęs.
Teku upelio
Nepailstančia srove,
Pavasario saldžia sula,-
Prilimpa ir ištirpsta
Tavo lūpose...
Iš ryto prisikėlusi.
Oi, koks svaigus dangus,-
Kaip tavo akių mėlis.
Gal tu jau senas?
Aš – jauna,
Nes Rojaus obelėlė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą