Pavasaris prikėlė upelius
Ir mano dainos plaukia
Į tuos kraštus, kur užgimiau,
Ant motinos rankų buvau,
Tarsi beržų viršūnėse supausi.
Kiekvienas sodo žiedas -
Rausvas, baltas -
Aplipęs bičių dūzgesiu,
Seserų staklėse išaustas.
Alyvų šakos - tūkstančiais žiedų,
Vis nevienodos spalvos
Ir kvepia įstabiu kvapu,-
Kaip tėvo marškiniai
Per šienapjūtę -
Žolėmis ir prakaitu...
Bernelio glėbyje dūstu,
O jis man žiedą raško...
Kaip vėl sugrįžti į namus,
Į tylumą miškų žalių
Taku,- kaip drobės raštais,-
Rankšluosčiu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą