Ne visada pasakome,
Ką apskritai galvojame,
O mintys lakios, bėga
Lyg pavasarį vanduo,
Bet yra slenksčiai dideli,
Tada sustojame,-
Juk ne visiems jie atviri.
Oi, atviras dangus,
Jo žydras mėlis,
Kai saulės apšviestas,-
Ji visada skaisti,
Tada ir atvira tik jai -
Norėčiau pasakoti,
Kokia žiema šalta
Man buvo atšiauri.
Bet niekas netiki,
Kam sniego neteko regėti
Ir aš prisimenu
Tik baltą spalvą,-
Ne tuojau pasnigs...
Nebūsiu šiandien atvira,
Nes jau naktis...
Yra gyvenime ir užmarštis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą