Kasdien vis sutinku šuniuką;
Kaimynas – nebeloja,
Su šeimininke vėl savi,-
Taip mūsų kiemas ir gyvuoja -
Be jokių įžymybių,
Paprastų žmonių draugijoje
Visi nuoširdūs ir geri.
Tik nustebau, kad jis aplojo
Kaimyną iš kairės,-
Gal kada matė, kad šleivojo
Lyg po karštos pirties...
Oi, ta šunelių atmintis!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą