Nurudavusius senuosius -
Gera tokia gamtos kaita;
Gal ir sukauptų patirtį,
Bet atsineštų ir bėdas...
Nuo jų ir geležis rūdija -
Jos rudas paviršius
Praleidžia gėlą, laša, kiūra
Ir tykšta netgi ant akmens,
O taip po truputį supūva
Ir susilieja rūdys su žeme.
Gal atiduokime, užleiskime
Savo vietą naujiems daigams?
Laikas palauks, kol jie
Taip pat pasens...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą