Užėjo
debesys juodi,
Keli
lašai nukrito
Ir
vėl prasišvietė dangus,
Išdžiuvo
saulėje balutės,
Papurtė
žvirblis sparnelius
Ir
sučirškė nutūpęs ant šakos:
–
Labas rytas!
Maži
mano draugai –
Visada
po langais,
Pastogėje
vaikus augina,
Žinau,
kad niekur neišskris,
Nes
čia – gimtinė.
Surankioja
iš sodo
Blogį
nuo žiedų,
Kasdien
palinksmina,
Tarsi
vargo nežino,
Kada
kojelės šalo, –
Basas
mano žvirblis...
Prisiminiau
metus,
Kada
ir sniegas krito,
Dar
braidžiojau ir per pusnis
Velykų
rytą.
Jis
čirškė ir tada
Jau
nuo ankstyvo ryto:
Velykos!
Mačiau
jo kiaušinius –
Jie
gražūs netgi nedažyti,
Tik
tuo ir giriasi
Mažytis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą