Naujas lašas

Labai džiaugiuosi,

Kad pilnas indas

Jau pavasario sulos,

Nors sniegas dar atgulęs

Po eglėmis, ant lauko;

Po lašą teka iš baltų beržų,

Tik ąžuolynas tegu įsiklauso.

Ne viskas taip gerai,

Jei šaltą šviežią sulą geriame,

O ji turi išrūgti,

Į ją ir avižų saują įpilti;

Kaip žvengia juodbėriai žirgai,

Jų kvapą vos pajutę...

Kur slidus kelias,

Reikia kaustyti kanopas

Aukso pasaga – tai turtas,

Kad jie galėtų atsispyrę prunkšti...

Girdžiu ir ten, toli miške,

Kaip genys medį kerta

Ir kalba atskira kalba,

Bet giria įsiklauso.

Tada tik beržas su egle

Galės rytais ir džiaugtis,

Kada tekės skaidri sula,

Ąsotis tuščias,

Pakabintas ant tvoros,

Naujos sulauksiąs.