Mylimam

Mylimam

Neklausk, ar myliu,-
Meilė neturi vardo,
Yra tik mūsų žemė,
O aukštai dangus,
Kurį matau – ten tavo vardas;
Nieko ir negalvodama
Ėmiau ir užrašiau...
Kai žemėje pasijutau,
Į tavo pėdas taikiau
Ir per pusnis sekiau,
Jose tokia tamsa,
Bet aš tave mačiau...
Sugrįžta metų laikas,
Pavasaris arčiau
Ir vėjas draiko plaukus...
Oi, meilė šaukia!
Nunešk mane aukščiau,
Kad vėl rašyčiau tavo vardą,
Kaip ir seniau...
Atsigręžė pietys
Ir sužaliavo laukas -
Dabar ir žemėje
Tavo vardą rašau.