Istorija
nebūna vienadienė -
Tai
amžiaus klodas,-
Kaip žemė
ir vanduo...
Ir
juodžemio, ir jauros,
Molio
sluoksniai,
Apačioje
– ugnis.
Kada
jausmai atšąla,
Kyla vėl
į dangų
Ir baimė,
neviltis,-
Kaip liga
– drebulys,
Kai
krečiamas sielos pasaulis,
Grįžta
iš puslapių į žemę
Visa
žmogaus būtis.
Istoriją
vis rašo išrinktieji,
O apie
juos kalba kiti,
Kurie
šiems trupinius aukoja,
O patys
skendi spindesy...
Poeto
graži aureolė,
Kada jis
nimfų būryje,
Pasibaigė
Valpurgijų naktis
Ir liko
tik vainikas,
Jeigu
skulptūrą užsakys.
Istorija -
ji bus gyva,
Jei kitos
kartos ją pratęs,
Kažkas
skaitys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą