Visos pasaulio maldos
Yra
visiškai vienodos,
Jos
skirtos dangui,
Kuris vos
matomas
Ir toks
gilus,
Net
kartais girdime,
Kaip jis
mums kalba -
Ką norime
išgirstame,
O kai ką
praleidžiame
Ir pro
pirštus...
Tada
nesitikėkime paguodos
Arba
pakeiskime
Maldos
žodžius,
Kas iš
dangaus mums duota,
Tą rasime
ir žemėje,
Jeigu
nebūsime kurti.
Tai - ne
moralas,
Tik mano
patirtis,-
Vis sudedu
žodžius
Į savo
begalinę maldą
Apie save,
ne apie mus visus;
Dažnai ne
tą kalbu,
Ko mokė
motina,
Gimtoji
žemė...
Kaip tada
išklausys dangus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą