Mes vėl
sustojome
Prie
tiesaus kelio
Ir
laukiame pavasario,
Jau
vasaros kaitros.
Tu –
aukštas topolis,
O aš prie
tavo kelių
Gegutės
ašara...
Oi, smilgų
daug, užstos.
Rytais
migla boluoja,
Po to
pakimba rasos -
Kiekvienas
mažas žiedas
Skamba nuo
lietaus
Ir
tilindžiuoja vėjas
Man
galvelę...
Paguosk.
Atsiprašau,
tu nematai manęs,-
Toks
didelis,
Tau rūpi
saulė,
O aš tavo
pavėsyje
Saulėlydžiu
gėriuosi,
Bet einame
vis tuo pačiu keliu...
Sustosime
tik ant kalnelio,
O vėjas
pasiūbuos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą