Tėvynė - MOTINA

Mano šalis,

Mano gimtinė,

Tu – tik lopšys,

Ant balto beržo pakabintas,

O jį įkėlė MOTINA,

Kuri savo vaikus pagimdė.

Jos akys – tik dangus,

O vėju lekia mintys,

Kad augtų dideli

Ir tartum beržas -

Visose proskynose dygtų,

Prie jų avietės sirptų.

Kiek metuose audrų,

Tiek jis ir linksta,

Bet supasi lopšys,

O mūsų – milijonai

Auga, eina, keliasi

Ir kartais klimpsta,-

Tada nebeskiria draugų

Ir iš eilės visus nuteisia,-

Kas gimdė, kas ir supo,

Kas ranką ištiesė,

Net švęstą vandenį

Pavertęs savo krauju

Ne vieną girdė...

Tokią Tėvynę aš turiu;

Yra juk mūsų žemė,

Į kurią vis galima

Nors atsispirti;

Yra upeliai,

Iš kurių geriu,

Yra ir beržas,

Iš kurio sula

Bus iki kitų metų

Tinkama vis gerti...