Kiekvieną
dieną
Parašau
po lapą -
Tai mano
knygos
Ir
pradžia, ir margas
Kaip
genelis raštas;
Sunki, bet
ir prasminga,
Tarsi
knygnešio dalia.
Nėra
kuprinės,
Kuri petį
svertų,
Todėl
einu plačia gatve,
O
grindinys atsako
Į mano
širdies taktą:
-Esu su
tavimi
Ir visada
šalia...
Oi, spindi
toliai,
Kviečia
ir nusako,
Kokia
kryptis -
Į
Lietuvą,- gimtinės takas
Iš kaimo
tylumos
Į atviras
gatves.
Žiūriu į
iškabas,
Kažkas
suspaudžia,-
Ne visur
matosi,
Kad rašo
mūsų rašto
Ir giminės
kalba...
Nejaugi
išsivaikščiojo net raidės?
O taip
skambėjo žodis
LIETUVA
Su
knygnešio terba...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą