Iš
gilumos,
Nuo pat
šaknų
Prasideda
srovė,
O muzika -
Nuo vieno
ir vienintelio akordo;
Mūsų
gyvybė kyla
Iš vienos
versmės,
Po to
gyvenimas
Simfonija
pavirsta.
Skamba ir
akmenys,
Ir viršuje
paukščio giesmė,
Nakties
tyla
Kitais
garsais prabyla -
Ten krenta
kometa,
Kitam
krašte
Užsidega
nauja žvaigždė...
Gal ji
vienintelė
Mane ir
girdi?
Upelis
teka muzikos garsais,
Kol vėl į
sraunią upę virsta,
Didysis
vandenynas
Šniokščia
amžinai...
Finalas,
Oi,
paskutinis lėkščių kirtis!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą