-Mieloji,
neliūdėk,-
Man
draugai sako,-
Jeigu
verki,
Ir aš su
tavimi...
-Nejaugi
sunku tau,
Kai kitas
verkia,
Ne viena
ašara tavo aky?
Verkiu,
kai labai gera,
Ašarą
daina išspaudžia,
Verkiu,
kai matau paukštį,
Vienišą
padangėje,
Jam rodau,
kad neklyktų,
Kai
debesys atplaukia,
Bet tūptų,
kur saugiau.
Negi visi,
audros nebijantys,
Dar gali
vėjui atsispirti?
Kiek daug
jų pasiklys...
Verkiu ne
dėl savęs,
Mano akys
jau praverktos,
Tik tau
nušluostau ašaras,
Kurios
susikaupė širdy,
Juk mes ir
esame,
Kad tikras
draugas
Matytų
saulę debesy...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą