Atsinaujinantis pasaulis

Kiek daug gėlių

Nužydi vieną kartą

Ir užsimerkia amžinai;

Atgyja,

Kai sėklas išbarsto

Ir jau nauji žiedai

Tarytum žiūri

Į tą patį dangų

Ir stebisi kitais.

Taip gera sėklas berti,

Kada tikrai žinai -

Pavasarį sudygs,

Pražys dar kartą

Tie paslapties margi augliai.

Kai nebesėja,

Juos nukarpo,

Tada tik šaknys lieka -

Gimtinės pamatai.

Išdygsta prie akmens

Neužmirštuolės -

Mėlynos ir baltos -

Jos pačios sėjasi

Ilgai, ilgai, ilgai...