Vanagui

Valiušio muziejuje. Leliūnai

Pavasaris už lango

Ir vėl skardės

Atgimęs miškas -

Lizdų lizdai,

Bet medžiai ne visi jiems tinka.

Šarkai, kur plonas,

O apuokas drevėje

Išpuvusio kamieno įsitaiso.

Volungė pakabina

Ir vėjas supa

Tartum savo vaiką...

Varnai pasirenka medžius

Ir šeimomis gyvena,

Visi juos vaiko, bet nepaiso -

Toks įprotis nuo seno.

Maži paukšteliai

Krūmuose lizdelį suka,

Dažnai ten negeri užklumpa...

Aš – vieversys,

Įsitaisiau tik pėdoje,

Susukau smilgą,-

Pernykštės juk niekam ne gaila.

Nesudraskyk manęs,

Tik pasižiūrėk į žemę

Ir neužmink,

Nes čia mano vaikai gyvena.