Lietuvos gintarai

Saulė ir gintarą

Paverčia brangenybe,

Vanduo išlydo net pušies sakus,

Tada švarus gyvenimas -

Tyras ir grynas,-

Kaip atsakas iš praeities

Sugrįžta į namus.

Krantai brangiosios Baltijos

Nusėti gintaro kruopelėmis -

Tai ašaros Jūratės

Ir Kastyčio meilės pažadai,

Kas nesulaukia mylimo,

Ant kaklo gintaro karolius veria,

O jūra šnabžda:

-Ateis, ateis, ateis...

Atėjo laikas,

Kai ir visi surinkti gali

Savuosius gintarus į saują,-

Nauja era, nauji, laisvi laikai.

Ištiesiau ranką su visais,

Spindi geltona saulė -

Tai LIETUVOS vaikai.