Medinius
kiaušinius
Kiškelis
nešė,
Miške
sutiko jį genys:
-Ką čia
turi?
Ar tik ne
mano miško,
Čia tokie
patys raižiniai...
Sakyk!
Taip
sudrebėjo kiškio ausys,-
Velykos
ryt,
O kaip
mažiukams pasirodysi,
Jie laukia
jau lizde...
Ir ką
daryt?
Prigludo
jis prie žemės,
Apsimetė,
kad miega
Ir
užsimerkė,
Bet kailis
visas virpa...
Dar
iškapos akis genys?
Pasaulis
margas, margas,-
Kiškis
pavasarį jau pilkas,
O raibas
visada genys.
Pabars,
nuskris...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą