Oi, būna,
kada mirę
Ilgai gyvi
išlieka;
Oi, būna,
kai gyvi
Trumpam
numiršta
Ir vėl
sugrįžta aidu
Iš labai
labai toli,
Tada
sujungi
Abi rankas
maldai
Ir žiūri
į dangų,
Angelų
giesmę girdi,
O tavo
kojos žemę spaudžia
Ir
atsiplėšti negali...
Oi, būna,
kai atrodo,
Kad jau
viskas pildosi,
Ką
maldoje kalbėjai,
Ką
skambina vargonai
Ir iš
savo šventovės
Lyg
palaimintas eini.
Oi, būna,
kad sustoji
Ir
nežinia, kodėl verki...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą