2013 m. kovo 30 d., šeštadienis

Tiktai su savimi




Oi, būna, kada mirę
Ilgai gyvi išlieka;
Oi, būna, kai gyvi
Trumpam numiršta
Ir vėl sugrįžta aidu
Iš labai labai toli,
Tada sujungi
Abi rankas maldai
Ir žiūri į dangų,
Angelų giesmę girdi,
O tavo kojos žemę spaudžia
Ir atsiplėšti negali...
Oi, būna, kai atrodo,
Kad jau viskas pildosi,
Ką maldoje kalbėjai,
Ką skambina vargonai
Ir iš savo šventovės
Lyg palaimintas eini.
Oi, būna, kad sustoji
Ir nežinia, kodėl verki...




Komentarų nėra: