Vanduo

Į tą patį vandenį

Tikrai sugrįžtama,-

Vanduo visur tas pats,

Jisai skaidrus iš prigimties

Kaip deimantas ar ledas -

Šaltas šaltas šaltas,

Bet visada jis tik vanduo

Ir šventas visada.

Jeigu jis nešvarus,

Kalta ir aš...

Turbūt ir nereikėjo bristi,

Nereikėjo jo sudrumsti,

Gyvenimo upelis

Liktų toks skaidrus...

Bet kaip jis kvietė,

Kokios gilios erčios,

Kaip raibuliavo žaluma;

Nusimečiau rūbus,

Likau su savo sąžine,-

Jinai - mano upelis

Ir visada tyra tyra.