Duonos keliai

Didžiausios laisvės Šventės

Su šia diena ir baigėsi,

Dabar į darbą -

Po tėviškės laukus

Su duonos kepalu...

Apeisime savo dirvas,

Vilniaus gatves ir skersgatvius,

Užsuksime į Rasų kapines,

Padėsime gėles

Ir ant visų kapų.

Smėlio kalneliai girdi:

Kalba senoliai iš tenai,

Kur gula mūsų mintys,-

Jos gyvos amžinai.

Tada tik laisvos rankos,

Kai duona suraikyta

Ir išdalinta jau vaikams,

O paukštis lesa trupinius

Ir inkiluose virpa

Nauja gyvybė užmegzta...

Tada visiems gerai.