Aš. Gintarės Jurgelionytės foto
Nėra
pasaulyje žymės,
Kuri
nueina vėjais,-
Yra
gyvenimo prasmė,
Jeigu
žmogus kūrėjas
Ir jam
dėkoja
Nors
vienas žmogus;
Ta padėka
-
Tai
spindulys
Iš žemės
gilumų,
Jungtis
gyvybės nuoširdi,
Iš
protėvių atėjusi.
Nereikia
man garbės,
Nereikia
pinigų,
Išnyksiu
amžiams iš akių,
Bet
smiltimi gulėsiu;
Nebus ir
mano knygoje
Spalvingų
piešinių -
Aš juos
mačiau,
Jie bus ir
po manęs,
Kai vėl
pavasaris žiedus pabers
Ir upelius
ištiesins...
Kalbėsimės,
kalbėsimės,
Su pilku
akmeniu kalbėsimės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą