Balta vaikystė

Gintarės Jurgaitytės foto

Vaikystės mintys

Bėga upeliu -

Jos visada pavasarį dainuoja,

Kai atsitrenkia į akmenėlius

Ir aimana užgroja...

Tada pasikasai padus

Ir bėgi į jaunystę,

Išlieka nubalnoti keliai,

Randai pirštuose...

Kiek lieka mintyse

Tų svarbių žodžių,

Niekam nesakytų...

O meilė vėl pasiima,

Kas jai priklauso,-

Taip gimsta svajos kitos.

„Maži vaikai,

Maži vargai“,-

Sakydavo mamytė.

Dabar tik supratau,

Kiek buvo išminties

Tada man pasakyta.

Palenkiu vyšnios šaką

Ir jaučiu -pavasaris ir vėl parskrido.

Oi, kokios baltos mes abi...

Sugrįžtama net į vaikystę.