Verkiai

Tik viena mano valanda,

O kiek matyta ir gyventa -

Seni seni namai,

Senasis parkas,

Lizdeikos žynio

Čia švieži takai...

Nauji daigai

Po sniegu miega,

Pavasario sulaukę augs gražiai,

O drevės, lapais apsigaubusios,

Vėl liks paslaptyje...

Mūsų akis jas mato,

Kada jos viešai...

Toliau Neris

Į vandenyną plaukia

Ir paskui saulę tęsiasi keliai,

Ledo lytys išplaukia...

Gyvenimas per trumpas,

Kad paslaptį įmintų vienas -

Paliks vanduo

Ir medžių šaknys;

Papasakos kitiems

Tik jų vaikai...