Tolimi kraštai

Į tolimas šalis

Keliavo ir anksčiau,

Kai dar nebuvo traukinių,

Greitų lėktuvų,-

Per vandenyną plaukė,

Upėmis plaustu -

Vis už geresnį būvį.

Arkliai tik pastotėse

Buvo keičiami,

O net Pietų Ameriką

Ir tais laikais

Pasiekė europiečiai -

Tikri mano dėdės.

Dabar ten nutiesė kelius,

Augina stepėse ir gyvulius,

Pastatė daugel miestų.

Keliavo dviese, su vaikais;

Pasaulio visada keliai,

Oi, nebuvo tiesūs -

Duobė, akmuo ir vėl duobė...

Kas jas visas užpils

Ir pasodins medžius,

Kad būtų šulinys, pavėsis?

Turtingesni visi ne žodžiais,

O gerais darbais...

Tikėsi, o gal netikėsi?