Ačiū kolegoms už foto
Vinco Mykolaičio - Putino muziejuje
Maži,
seni -
Mes tik
žemės vaikai
Ir mūsų
pėdos mažos,
Per
akmenis į upelius
Pavasarį
vis brendame.
Kai
randame leliją,
Skiname ir
uostome,
Kol
vienišas saulėlydis
Užtemdo
bluostą.
Aš tik
jos stiebas,
Vandens
srove pagirdytas,
Išmirkęs
amžių paslapty,
Ko niekas
nebeatmena,
Bet vis
dar girdi...
Viena
kalba,
Tie patys
ir garsai,
Prie
piliakalnių smiltys -
Ten vėjas
pusto atmintį;
Iš žemės
vėl į žemę,-
Visi mes
ten palinkę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą