Obelis

Nesibaigė diena,-

Kiek daug nepadariau...

Maniau, kelią nueisiu

Ir jau stovėsiu

Savame sode

Balta obelimi,

Pavasarį ir žiemą nesikeisiu.

Pakėliau galvą

Ir dar kartą supratau,

Kad nemačiau jame

Dar visų paukščių,

Neišgirdau jų ir giesmės,

Kai krisdami vėl kyla

Į beribį aukštį.

Jie prišaukė pavasarį,

Bet aš nepakilau -

Mano lapai žali,

Neparašiau ant jų dar knygos,

Kurią visi skaitytų;

Neištariau ir vieno žodžio,

Kurį visi paukšteliai

Skrisdami kartotų...

Ne, dar turiu

Ir šį pavasarį žydėti.