Medis

Nulaužtas, numestas,

Per jį peržengiame,

Toliau nueiname,-

Ne mano ir ne tavo,

Jo tiktai bėda,

Kam jis išsitiesė kaip lygus,

Neatlaikęs vėjo...

Juk pučia ne tik jam?

Gal tau pietys

Per petį kiek sušėrė,

O jam šiaurys

Taip trenkė,

Kiek tik jėgos turėjo,

O perlipdamas nepaklausei,

Nė dėl ko, nė kam?

Dabar po laiko,-

Lapai nubyrėjo,

Pavasaris - jau nebe jam...