Nutilo dalgis

Nupustė sniegą,

Pilkos kalvos liko;

Žiemą tikėtina,

Kad vėl prisnigs,

O jau pavasaris,

Bet iki kelių sniego -

Brendu ir prarandu

Kelią į priekį,

Bijau į praeitį sugrįžt.

Tenai tik gilios pėdos

Ir graužatis,

Kad išėjau iš namo

Ir nebeliko nieko -

Supuvo svirtis,

Sugriuvo šulinys.

Tėvelio dalgis nepustytas

Ir nesigirdi plakamo

Kasryt: din din...

Liks pievos nešienautos,

Netūps ant pradalgės drugys,

Po ja nesuks pelė

Mažo lizdelio,

Vaikučių nebeves...

Aukšta aukšta žolė -

Džir džir griežlė,

Sausa rudens žolė...