Jaunieji poetai
Visi nuo
mažens mokomi,
Kad būtų
drąsūs ir teisingi -
Tėveliui,
mamai nemeluok.
O kaip
užaugęs bus laimingas,
Kada šalia
nė vieno nebeliks?
Tada tik
pasakoje sesė
Ieško
savo brolių
Ir eina
klupdama,
Ji
pasikliauna sutiktu žyniu,
Kuris
nesako tiesiai,
O per
išbandymus sunkius
Patikrina
jinai save,-
Ar tie
jausmai tikri,
Ar meilė
ne tik sau skirta.
Oi, dėl
kitų aukojosi
Tik žmonės
dideli -
Prie savo
kojų mato
Net ir
pilką žvirblį;
Pakils,
pasitiki net juo,
Savo kieme
vis tiek pakils.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą