Miško šaknys

Vaidai Genytei

ir policijos chorui

(Valentui Geniui - tėčiui)

Pušynų grožis -

Mėlynių, gervuogių spalva

Prilygsta dangui;

Čia viržiai, papartynai,

Girtuoklių kupstai

Pro juos veržiasi.

Anykščių žemė taip derlinga,

Kad nunešta net į kitus kraštus

Vaikus augina,

Iš ten daina atsklinda.

Suošia miškas,

Sudreba širdis,

O vienas balsas,

Prigimtinis,

Visus kitus nustelbia.

Dainuoja mano iš vaikystės atmintis,

Kada turėjau tarsi brolį

Nuostabiausią draugą.

Prisimenu, eiles rašiau

Ir atvažiuojančių vis laukiau.

Po vienu stogu praleisti tie metai,

Dabar vaikystės šilumą išsaugo.

Nėra gražesnio žodžio

Už tą paprastą :

Tu – mano,

Mano bendraklasio vyro draugas.

Kokia graži tavo dukra užaugo!