Žinant atrasti

Palinkėjimas jaunimui

Taip neseniai

Buvo tikėta,

Kad žemę laiko

Dideli drambliai,

O eidamas nueisi

Ir ant krašto atsisėdęs

Matysi, iš kur kyla

Saulė ir mėnulis,

Kaip leidžiasi ir gęsta

Nuostabus saulėlydis

Ir dangų gaubia žvaigždės,

Dangaus akys amžinai;

Dar ir Olimpo kalnas

Buvo neseniai.

Žmogaus mintis atrado,

Kur driekiasi ir dangumi keliai,

Net pažymėjo datą,

Kaip kūrėsi ir mūsų žemė,

Kaip nyko dinozaurai,

Dabar jau ir drambliai...

Žinojimas – galia,

Bet lieka klausimas,

Ar didis, o gal menkas

Prieš savo žemę,

Gilų dangų nepasijutai,

Nes vis tiek visko

Net apie save dar nežinai.