Lietuvos sode

Ne kiekvienam taip lemta,

Kad augtume savo sode,

Kur pasodino tėvas -

Prigijo ir užaugo,-

Kaip mintis, šventa malda.

Pražydo sodas

Ir pavasarį nebaisios šalnos,

Nes tokia tiršta lapija.

Per vasarą ir vėjas

Iki rudens kedeno,

O saulė šildė obuolius

Ir toks gražus užaugo,

Tik rudenį subrendo -

Tai tėvo ir sūnaus svaja.