Velykos

Ką aš turiu - tai mūsų;

Šeima, šeimos ir šeimai,

Tik vienas kepalas

Ant bendro stalo

Ir rupi druska,

Jei būsi alkanas, ateisi,

Paduosiu duonos riekę...

Betgi kas iš to?

Suvalgysi – nėra.

O trupinai – sotu,

Jie išsisklaido

Po visas trobas...

Padovanosiu žodį

Ir ilgam užteks;

Pašauk tokiu žodžiu,

Kuris skambėtų,

Atsiliepsiu į jo aidą,

Prieisiu prie tavęs

Ir pasakysiu:

-Kilk, tik nesodink į savo vietą

Niekada manęs.

Kitaip - te dangus atsivers,-

Nenoriu būti Lozorius,

Atleisk.