Nendrė

Ačiū Gintarei Jurgaitytei už foto ir draugystę

Jūs nekalti, didieji,

Kad kreiva užaugau,-

Kiekvieno prigimtis visai kita.

Jeigu nebūtų krūmų,-

Tarsi mano galvos

Nepaklusnių plaukų sruogelių,

Su kuo dalinčiausi

Savo dalia?

Dabar pavasaris,

Įšalusi į ledą

Linguoju vėjo supama,

O zylė supasi ir čirškia:

-Kokia švelni ta garbana...

Žiūriu į ją

Ir dangus apsiverčia:

Ledu praplaukia debesys,

Saulė eina basa...

Kodėl to ledo neprakirto?

Seku žvilgsniu,

Linguoju nuskrendančiai zylei,

Tiek jau to...

Aplinkui karklai sprogsta,

Bus daug dūdelių,

Grosiu ir nendre:

-Laisva, laisva!