Takai per
smėlį -
Geltoną
ar iš molio,-
Galiu basa
nueiti
Per žalią
pievų tolį.
Nuo
smilgos braukia rasą,
Byra
gegutės ašaros,
Rieda
saulė raudona
Į
vakarėlį...
Keliai
žvyruoti -
Jau reikia
apsiauti,
O kur mano
bateliai -
Be
klumpių,
Ant
kurpalių,
Išdrožtų
tik iš liepų,
Surištų
vis iš karnų
Ant abiejų
kojelių...
Oi, gatvės
būna grįstos
Ir lauko
akmenėliais,
Padus
nudaužia
Pirštus
nuspaudžia,
Kulnus
nutrenkia,
Išspaudžia
ašarėlę...
Ne tavo aš
mergelė,
Ne tu mano
bernelis,
Nors mes
iš vieno krašto,-
Aukštaičių
ar Žemaičių,-
Vis tas
pats akmenėlis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą