Medžio daiktai

Kol gyveni,

Pėduoji, vaikštai -

Šešėlyje tamsiau,

O saulė blukina,

Neleidžia skursti,

Čia samanų mažiau...

Medis negali apsigręžti,

Tik saulė bėga rateliu

Ir vėjas visas šalis mato...

O gal kada vėliau

Ir būsiu stalas

Trobos pačiame vidury,

Kur sėdasi šeima

Ir pusryčiauja,

O vakaras visiems toli...

Gal būsiu rašomasis stalas,

Su viena koja,

Viena šaknimi,

Ir tu skaitysi mano raštą -

Tai duonos trupinys.