Pabūkime su pasaka iki pabaigos

Kiekvieno mūsų pasaka -

Iš pat vaikystės,

Kai kaunasi gerieji su piktais,

O laimi tas, kuris galėjo klysti -

Iš tų klaidų prasideda žinojimas,

Kad viską įveikei,

Kas reikia, padarei.

Yra kalnai

Ir statūs šlaitai,

Kai užkopi, saulę matai,

O iki jo vien akmeninės uolos,

Nėra net kur mažiausio virbo

Be vargo ten įkalti,-

Jeigu paslydai, nukritai...

Bet pasaka gera,

Ji saugo gėrį iki pabaigos -

Tikėjimas ir savimi,

Tikėjimas kitais

Ir verčia nuolatos keliauti

Su pasaka, linksmai.