Vakarai

Kada už lango šlapdriba,

Tylu ir neramu,

Nes nematau,

Kaip mėnuo žvaigždėms švyti

Ir akimi ne vienai merkia...

Pirmoji meilė pamiršta,

Bet kužda vis į ausį,

Ką man sakei,

Kaip bučiavai

Ir kokį žiedą dovanojai.

O buvo tai lyg vakar vakare -

Tokia buvo diena,

Kai beržai apšarmoję,

Nuo jų lašais nukrito

Ir sklaidosi po kojomis.

Renku dažnai dienas,

Šventadienį sumoju,

Kad nereikėjo šio ir to,

Ką širdyje nešioju...

Pavydžiu tiems, kas visada

Su šypsena sutinka rytą

Ir eina ištiesta ranka

Nuo vieno slenksčio vis prie kito.

Kas dovanoja, to gana,

Kad kūną išlaikytų,

Bet ir pasako: „Sieloj tuštuma“...

Ką man su tavimi tokiu daryti?