Iš šeimos albumo
Galvoju,
net labai dažnai,
Kur būtų
brolio kapas,
Jeigu
nepilnametis būtų likęs
Kurklelių
miške
Ir niekas
nebūtų pasakęs:
Eik į
namus,
Greit
karas pasibaigs,
Reikės
tada ten tavo rankų,
Kas
tėviškę vėl atstatys
Po šūvių
iš patrankų.
Kiti ir
liko ten,
Kaip
medžiai amžini,
Stuobriais
pavirto -
Ąžuolo
kryželiais,
Juos
motina sena
Dabar tik
lanko...
Sudėjusi
rankas
Sukalba
tylią maldą:
-Dievuliau
mano, kokia netektis,
Kai jauni
sūnūs
Čia
paguldė galvas.
Dabar
jauna, motule mano
Lietuva,
O
sugriaudėja
Tik
atminties patrankų salvės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą