Palaima

Kas auga savo vietoje

Ir klauso žemės,

Tam saulė šviečia dieną,

O vakarai – saulėlydis,

Gražių dainų pasaulis.

Kur gėris - ten dangus,

Jis toks platus ir neaprėpiamas,-

Kaip ir gyvenimas.

Pavasario sulauki

Ir nežinai ribos,

Jis ne vienu laiku ateina;

Žibutė skleidžiasi,

Kai ją sušildo saulė...

Kokia trumpa mums vasara

Ir vėl ruoša tik dėl žiemos,

Skuba rudens darbų -

Tokia kiekvieno gyvo prigimtis,

Netgi akmens įšalusio.

Paglostau šaltą vėjo sparną

Ir vėl gėriuosi šiluma...

Nejaugi - tai palaima?