Žemė paprašė,
Kad anksti pražysčiau;
Ilgai buvau žalia -
Tai paslapčių vaikystė,
Paskui pasipuošiau baltai...
Per visą vasarą,
Kol raudo vyšnios,
Jaunystę dainavau.
Varnėnai lesė skrisdami
Ir į lūpas bučiavo,
Ištaškė visų laiką
Net į visas šalis,
O mano žiedai pažaliavo,
Vėl sugrįžau
Į man žadėtąją vaikystę -
Seni tokie, kaip ir vaikai...
Anksti, oi , per anksti
Ruduo užklupo,
Šalna prisiglaudė anksti
Ir mano galva ruda tapo,
Nusidažiau vien karklo žievėmis.
Nejaugi negraži?
Taip stoviu ir sniege,
O jis skarą aprišo -
Per žiemą būsiu pusnimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą