Gegutės penklinė

Kiek daug garsų

Juodo fortepijono,

Bet dar daugiau žalioje gamtoje -

Jau vien čiurlenantis upelis,

Tarsi giesmė tyra...

Klausyk, ką medžiai kalba,

Kaip jiems atsako paukščiai -

Lakštingala, dagilis, volungė gelsva-

Tiek daug jų dar neužrašytų,-

Ne viena penklinė

Miške.

Kas gali pakartoti gaidą,

Kada kukuoja gegutėlė LAIKĄ,

Nutildama, vis pagalvodama...

Kita motulė – žemė

Glaudžia savo vaiką

Niūniuodama lopšinę,

O jis ir nepajus,

Kai bus visai užaugęs,

Išskris kitas prieš laiką,

Jei lizdas mažas,

Šiurkšti tarsi sena barzda

Svetimo miško meilė -

Tai paskutinis

Būgno trenksmas,

Simfonija būtų baigta...

Tebūna instrumentas baltas.

Pavasaris miške.