Miriau ar mirsiu,-
Kam nuo to lengviau,
O man nebūtų
Ir nė kiek sunkiau -
Prineštų net gėlių baltų
Ir pasodintų liepą
Ant bendrų kapų.
Berželis pats išdygtų,
Augtų tarsi prie namų,
Galvūgalyje žvakė degtų,-
Per Vėlines labai gražu.
Kojūgalyje dar priklauptų
Vienas kitas
Ir sukalbėtų A+A,-
Ten taip ir užrašyta.
Nereiktų daugiau
Kvaršinti galvos,
Kam savo būstą
Reikia išnuomoti
Ar pusvelčiui parduoti.
Taip įpratau matyti
Artimųjų mirtį,
Kad pačiai lengva darosi,-
Nebijau giltinės.
Kol dar bėgioju,
Dar Eiles rašau,
Pabūsiu žemėje,
Kiek galima, ilgiau,
Bet ramiai prisiglausiu
Ir prie jos namų,
Kada jinai pašauks;
Šlamėsiu liepa,
Ošiu baltu berželiu...
Tai viskas, kas brangiausia,
Šiandien ir turiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą