Mano namai –
Tai sostas gintarinis
Ant Baltijos bangų.
Ten sėdi saulės
Rutulys auksinis
Ir šildo žemę,
Aukštą jūros bangą ,
Visus po ja -
Net iki juodo dugno,
Skaičiuoja gintaro
Aštrias skeveldras,
Skambina kriauklės
Tuščiu varpu.
Čia gyvenau, užaugau,
Nešiau namelį savo
Pakol banga užklupusi
Raštus ištrynė.
Oi, tik vanduo ir žemė
Girdo mus!
Dabar dainuoju jau žemai,
Betgi su saule,-
Kiekviename žiede
Mano viltis, namai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą