Viskas čia sena,
Viskas sudūlėję,-
Daiktai - tik vienadieniai,
Žiūri taip aklai,
O simboliai palieka,
Žmogaus prie žvakės
Amžiais sugalvoti,
Apmąstomos jų pasekmės,
Jeigu nesilaikai.
Gal žemė sėja,
Kas jai reikalinga,
Dangus palaisto iš aukštai,
Pražysta taip kiekvienas,
Kam ir buvo lemta,
Anksčiau arba vėlai.
Juk nesiskųsiu čia,
Kad viskas sutrūnijo,
Viskas atėjo per vėlai...
Saulutė dar aukštai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą